Nuo vizijos prie veiksmų. Visuotinė ES strategija: kas nuveikta per trejus metus ir žvilgsnis į ateitį

14.06.2019

Vyriausioji įgaliotinė ir Komisijos pirmininko pavaduotoja Federica Mogherini pristatė trečiąją Visuotinės Europos Sąjungos strategijos įgyvendinimo pažangos ataskaitą „Visuotinė ES strategija: kas nuveikta per trejus metus ir žvilgsnis į ateitį“. Ją 2019 m. birželio 17 d. Liuksemburge vyksiančiame Užsienio reikalų tarybos posėdyje aptars ES užsienio ir gynybos ministrai. Ataskaitoje apžvelgiama per pastaruosius trejus metus, t. y. nuo 2016 m. birželio mėn., kai buvo pristatyta Strategija, padaryta jos įgyvendinimo pažanga penkiose prioritetinėse srityse – Sąjungos saugumo, valstybių ir visuomenės rytinėse ir pietinėse kaimyninėse šalyse atsparumo, integruoto požiūrio į konfliktus ir krizes, bendradarbiaujamosios regioninės tvarkos ir pasaulinio valdymo, atitinkančio XXI-ojo amžiaus poreikius. Ataskaitoje taip pat pateikiamos tolesnių veiksmų ateinančiais metais gairės.

Vyriausioji įgaliotinė Federica Mogherini. Visuotinės ES strategijos įgyvendinimo ataskaitos pratarmė „Visuotinės strategijos niekada nelaikėme teoriniu veiksmu. Visada siekėme, kad ji būtų mūsų veiksmų kelrodžiu – taip ir nutiko. Prieš trejus metus pasaulį apibūdinome kaip sudėtingą ir neaiškų: matėme, kad Europa privalo tapti stipresne ir saugesne, jautėme atsakomybę Europos piliečiams ir mūsų partneriams ir supratome, kad išnaudojame tik nedidelę mūsų bendro potencialo dalį.

Šiandienos pasaulis nė kiek ne paprastesnis nei prieš trejus metus. Tačiau Europa vis dažniau suvokiama kaip visuotinis atskaitos taškas. Taip yra ir todėl, kad pradėjome ieškoti būdų pasinaudoti dar neišnaudotu mūsų Sąjungos potencialu, visų pirma saugumo ir gynybos srityje. Iš šios ataskaitos matyti, kokių veiksmų per tuos trejus metus ėmėmės. Matyti, kad įvykdėme daugelį Visuotinės strategijos pažadų, o kai kuriais atvejais pasiekėme dar daugiau, nei tikėjomės. Pirmuosius žingsnius žengė Europos saugumo ir gynybos sąjunga. Valstybės narės dabar investuoja į bendrus pramonės ir mokslinių tyrimų projektus, kad sukurtų įvairiapusius gynybos pajėgumus, kurių mums reikia bendram saugumui užtikrinti. Užtikrinome geresnę vadovavimo mūsų tarptautinėms misijoms struktūrą ir įsipareigojome daugiau investuoti į mūsų civilinius veiksmus. Labiau nei bet kada bendradarbiaujame su savo partneriais – nuo Jungtinių Tautų taikos palaikymo pajėgų iki NATO, nuo Afrikos taikos palaikymo operacijų iki ASEAN šalių. Mūsų partneriai žino, kad Europos stiprybė – ne tik švelnioji galia.

Tačiau tai ne vienintelė priežastis, dėl kurios mes vis dažniau laikomi visuotiniu atskaitos tašku. Dabar, kai Jungtinės Tautos ir pati taisyklėmis grindžiamo pasaulinio valdymo idėja patiria vis didesnį spaudimą, į daugiašališkumą investuojame kaip niekada daug. Tai įrodėme sustiprindami savo finansinius įsipareigojimus JT sistemai, pavyzdžiui, gelbėdami finansų krizės ištiktą JT agentūrą Palestinos pabėgėliams, remdami JT generalinio sekretoriaus reformų darbotvarkę ir siekdami išsaugoti branduolinį susitarimą su Iranu. Tačiau tai ne viskas. Visada stengėmės sukurti tinkamą daugiašalę sistemą, kuri būtų pajėgi spręsti bet kokią mūsų pasaulio krizę, nes tai vienintelis būdas rasti tvarius nūdienos problemų sprendimus. Savo galia sutelkti visada naudojomės daugiašališkumo tikslais ir siekėme prie derybų stalo sukviesti atitinkamus regioninius ir pasaulinius veikėjus. Tuo grįstos Briuselio konferencijos dėl Sirijos, Tarptautinė kontaktinė grupė dėl Venesuelos, Libijos ketvertas ir regioniniai susitikimai, kuriuos surengėme dėl Afganistano. Jaučiamės privalantys prisidėti ir bendradarbiauti.

Tai pasakytina ir apie mūsų pačių regioną, pradedant Balkanais, kur teigiamas mūsų įsitraukimo potencialas yra didžiulis ir beprecedentis. Tačiau tai tiesa ir už Europos ribų – Europos Sąjunga tapo nepakeičiama partnere siekiant taikos ir saugumo visame pasaulyje.

Visuotinėje strategijoje išdėstyta Europos vietos pasaulyje vizija, tačiau ji taip pat iš esmės paskatino Sąjungą nuosekliau vykdyti savo išorės veiksmus. Pasisakėme už tai, kad reikia būti labiau susietiems ne tik siekiant dar glaudesnės Sąjungos, bet visų pirma tam, kad mūsų veiksmai būtų veiksmingesni ir paveikesni. Pastaraisiais metais padarėme pažangą derindami vystymosi ir saugumo strategijas. Nebeįmanoma neigti vidaus ir išorės įvykių sąsajų, todėl atitinkamai keitėsi ir mūsų strategijos. Sukūrėme pažangesnes finansines priemones, pvz., patikos fondus, o ES valstybės narės JT Saugumo Taryboje bendradarbiauja taip, kaip vos prieš trejus metus atrodė neįmanoma.

Šiuo sunkmečiu Visuotinė strategija buvo mūsų bendras kelrodis. Ji buvo visų ES institucijų ir valstybių narių, taip pat pilietinės visuomenės ir akademinės bendruomenės dvejus metus trukusių apmąstymų rezultatas. Šio proceso metu pasiektas naujas sutarimas, ko reikia mūsų Sąjungai, ko mums trūko ir kokia kryptimi veikti.

Pažanga buvo įmanoma tik dėl stiprios bendros politinės valios žengti į priekį.Tačiau viskas, ką pasiekėme, gali sugriūti, jei tokios politinės valios nebus ateityje. Rezultatai turi būti įtvirtinti, ir būtina toliau nagrinėti naujas atsivėrusias galimybes. Šioje ataskaitoje pabrėžiami laimėjimai ir silpnosios vietos ir siūlomos ateities veiksmų galimybės.

Priimdami Visuotinę strategiją pasirinkome kelią į stipresnę Europą. Šį pasirinkimą turime iš naujo patvirtinti kasdien ir kiekviename žingsnyje.“

- Federica Mogherini  Spustelėkite, kad padidintumėte ir perskaitytumėte ataskaitą:


Taip pat žr