British Antarctic Territory and the EU

ES tarptautiniai vaidmenys

25/11/2019 - 15:29
Overview

Europos Sąjunga atlieka svarbius vaidmenis diplomatijos, žmogaus teisių propagavimo, prekybos, vystymosi ir humanitarinės pagalbos srityse ir bendradarbiaudama su daugiašalėmis organizacijomis.

Europos Sąjunga atlieka svarbius vaidmenis diplomatijos, žmogaus teisių propagavimo, prekybos, vystymosi ir humanitarinės pagalbos srityse ir bendradarbiaudama su daugiašalėmis organizacijomis. EIVT vaidmuo – bandyti suderinti Europos Sąjungos tarptautinį vaidmenį ir užtikrinti jo suderinamumą ir koordinavimą.

Lisabonos sutartyje aiškiai išdėstyta, kuo Europos Sąjunga turėtų vadovautis tarptautiniu mastu.

„Sąjungos veiksmai tarptautinėje arenoje grindžiami principais, paskatinusiais jos pačios sukūrimą, vystymąsi ir plėtrą, ir kurių įgyvendinimą ji skatina platesniame pasaulyje: demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo ir nedalomumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo principais bei Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės principų laikymusi.“

Toliau pateikiama keletas pavyzdžių, kokį vaidmenį ES atlieka už savo sienų:

Tarptautiniu mastu ES vadovauja taikos deryboms ir jas remia visame pasaulyje, kad būtų lengviau rasti sprendimai pasauliniuose konfliktuose, pavyzdžiui:

2015 m. liepos mėn., po ne vienų ES vadovaujamos diplomatijos metų, buvo pasiektas istorinis tarptautinis susitarimas dėl Irano branduolinės programos. Susitarimas buvo pasiektas tarpininkaujant ES kartu su Kinija, Prancūzija, Vokietija, Rusija, Jungtine Karalyste ir Jungtinėmis Valstijomis. Iranas įsipareigojo, kad jis jokiomis aplinkybėmis nebandys įsigyti, nekurs ir neįsigys branduolinių ginklų. ES šiuo metu pirmininkauja komitetui, atsakingam už šio susitarimo įgyvendinimo priežiūrą.

Kalbant apie Kolumbiją, ES remia šios šalies vyriausybės ir FARC judėjimo taikos derybas, kuriomis siekiama užbaigti dešimtmečius trunkantį pilietinį karą; tuo tikslu ji yra paskyrusi specialųjį taikos pasiuntinį, buvusį Airijos užsienio reikalų ministrą Eamoną Gilmore’ą.

Malyje ES padeda šaliai išbristi iš gilios politinės krizės įgyvendinamu 2015 m. birželio mėn. pasirašytu Malio taikos susitarimu, kuris buvo sudarytas prie tarpininkavimo grupės prisidedant ir ES. ES taip pat padeda mokyti Malio ginkluotąsias pajėgas kovoti su terorizmu ir teikdama didelę paramą vystymuisi. Tai vienas iš ES visapusiško požiūrio, pagal kurį pasitelkiamos visos jo priemonės – diplomatinės, saugumo, finansinės ir vystomojo bendradarbiavimo, pavyzdžių.

Teikdama savo politinę, praktinę ir ekonominę paramą ES atliko labai svarbų vaidmenį stiprinant taiką Vakarų Balkanuose nuo Jugoslavijos karų pabaigos. Vienas iš pavyzdžių – Europos Sąjungos palengvintas Serbijos ir Kosovo dialogas, kurio rezultatas – 2013 m. balandžio mėn. pasiektas itin svarbus susitarimas, šiuo metu įgyvendinamas ES teikiant paramą.

Į rytus ir į pietus nuo Europos Sąjungos yra daug šalių, kuriose vyko ar vis dar tebevyksta dramatiški politiniai pokyčiai. Siekiant padėti šioms šalims pereiti prie visavertės demokratijos, yra įgyvendinama Europos kaimynystės politika, kuria siekiama išlaikyti tvirtus ir draugiškus santykius su šalimis, esančiomis prie Europos Sąjungos sienų. Šios politikos tikslai – tai, be kita ko, demokratijos, gero valdymo ir žmogaus teisių propagavimas, kartu atveriant prekybą ir bendradarbiaujant daugelyje politikos sričių, įskaitant migracijos ir vizų klausimus.

ES kaip subjektas yra didžiausia paramos vystymui teikėja. ES kartu su jos valstybėmis narėmis teikia daugiau kaip pusę oficialios paramos vystymuisi (OPV) pasaulio mastu. Šis įnašas reiškia didžiulį pokytį milijonų žmonių pragyvenimui visame pasaulyje. Šiomis aplinkybėmis ES yra aktyvi naujų JT darnaus vystymosi tikslų, dėl kurių susitarta 2015 m., rėmėja ir yra įsipareigojusi juos įgyvendinti.

ES žmogaus teisių klausimą laiko vienu pagrindinių savo užsienio santykių aspektu ir jį akcentuoja politiniuose dialoguose su trečiosiomis valstybėmis, įgyvendindama savo vystymosi politiką ir teikdama paramą vystymuisi, taip pat dalyvaudama daugiašaliuose forumuose, kaip antai Jungtinėse Tautose. ES taip pat yra parengusi žmogaus teisių politikos gaires, apimančias tokias sritis kaip mirties bausmė, kankinimas ir saviraiškos laisvė internete ir realiame gyvenime. Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemone (EDŽTRP) didinama pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms šalyse ir regionuose, kuriuose kyla didžiausiais pavojus, kad jų bus nepaisoma. Teisė balsuoti yra viena iš žmogaus teisių. Rinkimų stebėjimas yra labai svarbi ES veikla, kuria siekiama skatinti demokratiją, žmogaus teises ir teisinės valstybės principą visame pasaulyje.

ES glaudžiai bendradarbiauja su Jungtinėmis Tautomis įvairiausiais klausimais. ES tikėjimą daugiašališkumu atspindi prisirišimas prie susiderėtų, privalomų taisyklių tarptautiniuose santykiuose. ES santykiai su Jungtinėmis Tautomis aiškiai apibrėžti Lisabonos sutartyje.

Pagal bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP) ES vykdo civilines ir karines misijas visame pasaulyje. Šių misijų užduotys yra labai įvairios, pradedant sienų valdymu, baigiant vietos policijos pajėgų mokymu. Pavyzdžiui, ES karinio laivyno operacijos ATALANTA prie Somalio krantų tikslas – kovoti su piratavimu ir apsaugoti pagal Pasaulio maisto programą gabenamas humanitarines siuntas. Viduržemio jūroje ES pradėjo operaciją SOPHIA; tai dalis platesnio masto ES pastangų išardyti neteisėto žmonių gabenimo ir prekybos žmonėmis tinklų Viduržemio jūros regiono pietų centrinėje dalyje verslo modelį ir apsaugoti nuo tolesnių žūčių jūroje.

ES kartu su jos valstybėmis narėmis yra didžiausios pasaulyje humanitarinės pagalbos teikėjos. Jos teikia gyvybiškai svarbią pagalbą nelaimių aukoms, pabėgėliams ir kitiems asmenims, kuriems tokios pagalbos žūtbūtinai reikia. Humanitarinė pagalba teikiama atsižvelgiant į pažeidžiamumo kriterijus ir poreikių įvertinimą. Šį darbą koordinuoja Europos Komisijos Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos generalinis direktoratas (ECHO).

Europos Sąjunga koordinuotai reaguoja į visų rūšių tarptautines ekstremaliąsias situacijas – pavyzdžiui, ėmėsi veiksmų reaguodama į neseniai įvykusį žemės drebėjimą Ekvadore ir ėmėsi spręsti nuo karo Sirijoje bėgančių pabėgėlių klausimą; pastaruoju atveju ES buvo didžiausia humanitarinės pagalbos konflikto Sirijoje aukoms teikėja. Tokioms ekstremaliosioms situacijoms ji gali sutelkti ES ekstremaliųjų situacijų priemones, t. y. pasitelkti humanitarinę pagalbą ir civilinę saugą. 2015 m. ES suteikė maistopastogęapsaugą, sveikatos priežiūros paslaugų ir švaraus vandens daugiau kaip 120 milijonų žmonių, nukentėjusių nuo gaivalinių nelaimių ar konfliktų daugiau kaip 80 šalių.

ES buvo tarptautinių pastangų kovoti su klimato kaita priešakyje ir labai prisidėjo užtikrinant, kad pirmą kartą istorijoje būtų sudarytas visuotinis, teisiškai privalomas pasaulinis susitarimas dėl klimato – tai įvyko 2015 m. gruodžio mėn. surengtoje Paralyžiaus klimato kaitos konferencijoje (COP 21). ES įtraukia strategines šalis partneres į dialogą ir bendradarbiavimą, siekdama užtikrinti su įsipareigojimais pagal Paryžiaus susitarimą susijusią plataus užmojo tolesnę veiklą. Be to, ES kartu su valstybėmis narėmis daugiausia prisideda prie kovos su klimato kaita finansavimo besivystančiose šalyse.

Europos Sąjunga yra didžiausias pasaulyje prekybos blokas. Prekyba yra bendra politika; tai reiškia, kad dėl tarptautinių prekybos susitarimų derasi ir juos sudaro ne atskiros valstybės narės, bet ES. Tai leidžia Europos Sąjungai kalbėti vienu balsu su tarptautiniais partneriais, nes ji stengiasi propaguoti laisvą ir teisingesnę tarptautinę prekybos sistemą.

Nuo 1957 m., kai šešios šalys suformavo ES pirmtakę, ES smarkiai išsiplėtė, o didžiausia jos plėtra įvyko po komunizmo žlugimo Vidurio ir Rytų Europoje. ES narystės patrauklumas ir politinis bei ekonominis stabilumas, kurį užtikrina ši narystė, paaiškina, kodėl daug šalių siekia tapti ES narėmis, nors jos pirmiausia turi išlaikyti griežtus ES narystės „egzaminus“, be kita ko, demokratijos ir teisinės valstybės klausimais.

Editorial Sections: